Kodėl Europos Parlamentas uždraudė naudoti vatos tamponus?

Kiekvienas žmogus reguliariai valo ausis vatos tamponais. Tai pati paprasčiausia higienos procedūra, prie kurios kiekvienas esame įpratę nuo vaikystės. Bet pasirodo, kad vadovaudamiesi įpročiu kenkiame ir sau, ir aplinkai.

Medvilninio tampono pagrindas yra plonas plastikas, kuris kelia didelę grėsmę mūsų planetos ekologijai. Ši medžiaga nesuyra, o ją plačiai naudojant milijonai žmonių lemia didžiulių sąvartynų susidarymą, milžiniškų šiukšlių salų susidarymą vandenyne, gyvūnų mirtį ir požeminio vandens apsinuodijimą...

Ar medvilnės pumpurai yra neteisėti?

Jau keletą metų Europos Sąjunga kovoja su plastiko naudojimu. O nuo 2021 metų sausio 1 dienos įsigalioja draudimas gaminti ir prekiauti vienkartiniais plastikiniais indais, šiaudeliais, maisto inde ir vatos tamponais.

Už šį įstatymą balsavo dauguma deputatų.

ES stengiasi žymiai sumažinti plastikinių gaminių naudojimą ir perdirbti tai, ką jau turime. Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Čekijoje ir Prancūzijoje iš lentynų dingo vatos tamponai. Šią iniciatyvą remia ir kitos šalys.

Medvilninių tamponų nauda ir žala

Reguliarus ausies kanalų valymas naudojant medvilninius tamponus yra įprasta procedūra milijonams žmonių. Tačiau mažai žmonių susimąsto apie tai, kad iš tikrųjų tai nėra tiek daug naudos, kaip įprasta manyti.

Prieš kelis dešimtmečius klausos praradimo priežastimi buvo laikomas geltono vaško susikaupimas ausies kanale. Iki šiol paprastoje šnekamojoje kalboje dažnai galima išgirsti žodžius „išsivalyk ausis“, jei kas nors vėl paklaustų pašnekovo. Ausų valymas tapo neatsiejama įprastų higienos procedūrų dalimi. O atsiradus pigiems ir patogiems vatos tamponėliams, tai ėmė užtrukti vos kelias minutes.

Tačiau pasirodo, kad patiems valytis ausis yra žalinga. Amerikiečių otolaringologai įrodė, kad vatos tamponu galime pašalinti nedidelę vaško dalį, o likusią masės dalį įstumti giliai į ausį, dėl to susidaro tankūs vaško kamščiai. Tik gydytojas gali juos pašalinti.

Be to, įdėdami svetimkūnį į ausies vidų, paliečiame ausies būgnelį ir rizikuojame pažeisti klausą, sužaloti ir sudirginti gležną organą.

Sierą organizmas gamina ne be priežasties ir ne veltui. Būtina apsaugoti vidinės ausies organus nuo mažų vabzdžių, kurie gali prasiskverbti į vidų ir padaryti didelę žalą žmogaus klausos sistemai. Tai taip pat sumažina grybelio ar bakterinės infekcijos riziką ausies kanale.

Įdomu tai, kad dažnas ausų valymas sukelia odos dirginimą ausies kanale ir dėl to padidėja vaško gamyba. Pasirodo, kuo kruopščiau valysime ausis, tuo daugiau „nešvarumų“ ilgainiui susidarys. Kūnas iš visų jėgų stengiasi atkurti tai, kas turėtų būti tinkamoje vietoje.

Kas gali juos pakeisti?

Neabejotina, kad ausų valymas plastikiniais vatos tamponais yra žalingas. Tačiau tai nepakeičia būtinybės reguliariai atlikti higienos procedūras.

Kad ausų kanalai būtų švarūs, yra specialūs aerozoliai ir druskos tirpalas. Taip pat galite plauti ausis įprastu muilu ir vandeniu, tačiau tai reikia daryti labai atsargiai, kad nepažeistumėte gležnų organų. Jokių kitų įrenginių nereikia.

Na, o jei nenorite kovoti su įpročiu naudoti patogius medvilninius tamponus, tuomet turėtumėte atkreipti dėmesį į tuos, kurie pagaminti ne iš plastiko, o iš medžio ar bambuko. Jie gana greitai suyra ir nedaro jokios žalos aplinkai. Tokių higienos priemonių kaina dažniausiai būna didesnė. Tačiau galbūt tai pasikeis, kai jų paklausa išaugs ir lentynas paliks plastikiniai analogai.

Vienkartiniai plastikiniai daiktai naudojami mažiau nei minutę, bet lieka mūsų planetoje amžinai. Remiantis statistika, vien mūsų šalies gyventojai per metus išmeta apie 16 tonų plastikinių pagaliukų. Skaičius kolosalus!

Be to, net ir šių pagaliukų gamybai reikia daug išteklių – milijardų litrų vandens. Neprotinga tęsti jų gamybą! Todėl kiekvienas žmogus turėtų pagalvoti apie plastikinių lazdelių atsisakymą kartą ir visiems laikams.