Polipropileniniai arba metalo-plastikiniai vamzdžiai: kokie skirtumai ir kas geriau šildymui

Norint sukurti šildymo kontūrą, dažnai svarstomas polipropilenas arba metalas-plastikas. Abi medžiagos yra panašios, nes sudėtis yra pagrįsta organiniu polimeru. Tačiau metalo-plastiko gaminiai turi įdėklą iš folijos arba stiklo pluošto, dėl kurio jie gali atlaikyti aukštesnę temperatūrą. Abiejų medžiagų privalumų ir trūkumų aprašymą bei išsamų pagrindinių charakteristikų palyginimą rasite šiame straipsnyje.

Medžiagų panašumai ir skirtumai

Svarstant, kas geriau – polipropilenas ar plastikas, pirmiausia reikia tiksliai suprasti, kuo jie skiriasi. Abu vamzdžiai pagaminti iš to paties organinio polimero – polipropileno. Rezultatas yra balti gaminiai, pagaminti iš tankaus plastiko, kurie yra lengvi ir turi keletą privalumų:

• absoliutus atsparumas korozijai;
• atsparumas užteršimui dėl lygių vidinių sienų;
• lengvas svoris ir lengvas montavimas - naudodami lituoklį galite greitai pastatyti reikiamo ilgio vamzdyną;
• prieinama kaina;
• patogus susisiekimas.

Bet jei išsamiai išnagrinėsite, kas yra geriau - polipropilenas ar plastikas, galite rasti keletą medžiagos trūkumų:

• gali atlaikyti tik iki 70-80 laipsnių temperatūrą;
• kaitinant žymiai plečiasi, o tai gali sukelti deformaciją;
• sunaikinamas ilgai veikiant atvirai saulės šviesai.

Metalas-plastikas yra pagamintas iš to paties polipropileno, tačiau jo viduryje yra aliuminio folijos arba stiklo pluošto sluoksnis. Dėl šios priežasties tokie vamzdžiai yra atsparesni karščiui (atlaiko iki 90-100 laipsnių) ir mažiau plečiasi veikiami aukštų temperatūrų. Todėl visiškai akivaizdu, kas geriau šildymui – polipropilenas ar metalas-plastikas.

Tačiau polipropileniniai vamzdžiai turi savo privalumų. Jie yra pigesni, todėl yra labai paklausūs. Tokie gaminiai puikiai tinka karšto ir šalto vandens tiekimo sistemoms, kur kontūro temperatūra yra tik leistinų verčių ribose (60-70 laipsnių). Jie taip pat gali būti naudojami kuriant nebrangią šalies vandens tiekimo sistemą.

Kas geriau šildymui: palyginimas pagal parametrus

Polipropileninių vamzdžių privalumai ir trūkumai, taip pat metalo-plastiko sudėtinės savybės leidžia daryti išvadą, kurie gaminiai geriau tinka šildymui. Norint išsamiai suprasti šią problemą, būtina palyginti pagrindines technines charakteristikas.

Patvarumas

Jei kalbėsime apie tai, kurie vamzdžiai yra geresni - metalo plastiko ar polipropileno, galite pradėti nuo svarbiausio parametro - ilgaamžiškumo. Šis indikatorius visų pirma priklauso nuo atsparumo aukštai temperatūrai šildymo kontūre.

Viena vertus, metalas-plastikas tarnaus ilgiau dėl aliuminio folijos arba stiklo pluošto sluoksnio. Tačiau, kita vertus, jis turi ir 90-100 laipsnių temperatūros ribas.Tačiau šildymo sistemoje indikatorius gali siekti 110 laipsnių, o tai vienodai kenksminga tiek metaliniam plastikui, tiek klasikiniam polipropilenui.

Nuolat veikiant aukštai temperatūrai, medžiaga labai plečiasi ir laikui bėgant deformuojasi. Todėl tarnavimo laikas nuo gamintojo deklaruojamo (50 metų) sumažėja beveik perpus – iki 20-25 metų. Ši problema ypač aktuali butams, kuriuose nėra galimybės reguliuoti temperatūros.

Montavimo būdas

Norėdami išsiaiškinti, kuris yra geresnis - metalinis plastikas ar skersinis polietilenas, taip pat turite įvertinti montavimo būdą:

1. Polipropilenas Gaminiai kaitinami ant lituoklio ir sujungiami. Be to, juos reikia laikyti griežtai apibrėžtą sekundžių skaičių, kad išvengtumėte perkaitimo ir tuo pačiu užtikrintumėte norimą lydymosi temperatūrą. Taip pat fragmentai yra sujungti jungiamosiomis detalėmis ir adapteriais, o tai yra šiek tiek sudėtingiau nei metalas-plastikas.
2. Metalas-plastikas vamzdžiai montuojami tik su jungiamosiomis detalėmis, lituoklis šiuo atveju nenaudojamas. Viena vertus, tai lengviau, bet kita vertus, reikalingi įgūdžiai dirbant su preso žandikauliais. Vietoj to galite sujungti elementus su įvorėmis, bet tada turėsite juos periodiškai priveržti.

Jungčių skaičius

Skirtumas tarp polipropileno vamzdžių ir metalo-plastikinių vamzdžių taip pat yra dėl jungčių skaičiaus montavimo metu. Esminis skirtumas yra tas, kad polipropilenas tiekiamas mažais fragmentais iki 2 m, o metalas-plastikas tiekiamas kelių metrų ritiniais.

Tokie gaminiai gali būti sulenkti mažais kampais, naudojamas spyruoklinis arba svirties tipo vamzdžių lenktuvas. Pasirodo, metalo-plastiko grandinės jungčių skaičius yra daug mažesnis, o tai taip pat palengvina montavimą.

Skerspjūvis ant jungiamųjų detalių

Tačiau metalas-plastikas taip pat turi reikšmingą trūkumą - didelį metalinių jungiamųjų detalių susiaurėjimą. Pavyzdžiui, vamzdis gali būti 3/4 colio skersmens, bet kampas yra tik 1/2 colio skersmens. Todėl avarinės situacijos, slėgio kritimo atveju būtent šios jungtys yra labiausiai pažeidžiamos.

Polipropileno atveju šis trūkumas neegzistuoja, nes paties vamzdžio ir jungiamosios detalės skersmenys tiksliai sutampa. Taigi metalas-plastikas laimi beveik visais atžvilgiais, išskyrus paskutinį. Tačiau net nepaisant to, jis dažniau naudojamas šildymo sistemose nei klasikinis polipropilenas.