Priekinis sodas prie namo: kodėl tai buvo daroma anksčiau? Argi ne dėl grožio?

Galbūt kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime yra matęs nedidelį sodą prie seno namo, dažniausiai iš gatvės pusės. Neretai čia buvo sodinamos gražios gėlės ir dekoratyviniai krūmai, o kai kur net įrengė nedidelį vaismedžių sodelį arba apsodindavo serbentais, avietėmis, agrastais. Kartais čia buvo ir vynuogynas. Ši nuostabi ir graži vietovė buvo vadinama priekiniu sodu. Tačiau pavadinimas išliko iki šių dienų.

Bet kam jis iš tikrųjų buvo skirtas ir kodėl jis visada buvo aptvertas tvorele?

Jūsų namų vėsinimas

Kai žmonės pradėjo statyti namus su dideliais langais, net kelis jų stengėsi sutalpinti ant priekinio pastato fasado – tai buvo ir gražu, ir praktiška (į namą patekdavo daugiau šviesos, o patalpos vėdinimas kur kas lengviau). Tačiau labai greitai visi suprato, kad dideli langai, be estetinio malonumo, turi ir trūkumų. Dėl tiesioginio saulės spindulių poveikio namo viduje labai įkaisdavo, kad kartais būdavo neįmanoma jame išbūti. Reikėjo kažkaip su tuo kovoti ir pabėgti nuo karščio.

Šiandien, esant nepakeliamam karščiui, galime įjungti split sistemą arba, kraštutiniais atvejais, ventiliatorių. Tačiau žmonės anksčiau buvo atimti iš tokių patogumų, todėl vienintelė išeitis iš padėties buvo medžiai priešais namą, kurie kurdavo pavėsį ir neleisdavo pastatui taip įkaisti.

Tiesą sakant, taip atsirado tradicija sodinti augalus priekiniame sode, kuris sukūrė tankų šešėlį ir išgelbėjo žmones nuo karščio.

Pirmasis įspūdis apie svetainę, taigi ir apie jos savininką, priklauso nuo priekinio sodo, todėl šios svetainės sutvarkymui visada buvo teikiama ypatinga reikšmė.

Gyvulių tvora

Priekiniame sode pasodinti medžiai atliko savotiško oro kondicionieriaus vaidmenį, nors ir ne taip efektyviai. Tačiau tuo metu žmonės ne tik turėjo mažai pasirinkimo, bet ir neturėjo.

Tiesa, medelį dar reikėjo auginti ir teisingai suformuoti lają. Seniau kaimuose ir kaimuose beveik kiekviename kieme buvo laikomi gyvuliai: karvės, ožkos, arkliai, avinai, avys. Gyvūnai buvo siunčiami pasivaikščioti kiekvieną dieną. Taigi visi šie gyvūnai didžiulėje bandoje vaikščiojo gatvėmis du kartus per dieną – ryte ir vakare. Akivaizdu, kad savo kelyje jis sugebėjo sutrypti viską, ką žmonės pasodino, ir suvalgyti papildomų lapų. Kad neprarastų sodinimų, žmonės ėmė aptverti savo priekinius sodus, kurie buvo apsauga nuo šėlstančių gyvulių.

Kodėl tvora žema?

Tvoros dydis ir dizainas taip pat buvo svarbūs ir ji nebuvo pastatyta atsitiktinai. Kad gyvos būtybės nesunaikintų sodinukų, pakako 1,2 m aukščio tvoros – štai kodėl ji tokia žema. Jis buvo pastatytas iš mažų kaiščių ar tvorelių, tačiau visada buvo paliktas nedidelis tarpelis, kad būtų galima vėdinti erdvę.

Plotis ir žingsnis tarp kuoliukų taip pat buvo kruopščiai apgalvoti, tačiau apie grožį jie daug negalvojo. Svarbu, kad smulkūs gyvūnai (pvz., ožka ar avinas) negalėtų kišti galvų ir neėsti augalų.

Tai yra paprastos paprasto sodo savybės.Kaip vėliau paaiškėjo, ji buvo skirta visai ne grožiui, o praeityje turėjo praktinę ir svarbią reikšmę.