Ar galima krauti baterijas ir kokias?

Įdomus dalykas yra pažanga. Anksčiau viskas veikė garo traukoje, vėliau atėjo laikas vidaus degimo varikliams, o dabar? Šiandien visi bando pereiti prie elektros energijos. Net automobiliai, ne, ne, turės elektros variklį. Ką galime pasakyti apie įvairius įtaisus?

Kad ir kokią šiuolaikinę elektroninę įrangą beimtume, ar tai būtų echolotas, ar muzikos grotuvas, radijo bangomis valdomas žaislas ar radijo grotuvas – viso to jos veikimui reikalingas maitinimo šaltinis. Žinoma, daugelis šių įrenginių gali būti prijungti prie tinklo, tačiau dauguma jų veikia su baterijomis.

Jei išardysite šią bateriją, viduje rasite anodą ir katodą – tai elektrodai, kurių vienas įkrautas teigiamai, o kitas – neigiamai. Jie yra talpyklos viduje, kuri pripildyta elektrolitu ir visa tai yra metaliniame korpuse.

Kai kontaktai užsidaro, elektronai pradeda „bėgti“ nuo elektrodo prie elektrodo - nuo šio „bėgimo“ atsiranda elektros srovė. Po kurio laiko sumažės veikliosios medžiagos kiekis prie anodo, sumažės elektronų skaičius. Ir elektrolitas pradeda blogiau praleisti elektrą. Taip išsikrauna baterija.

Kokios ten baterijos?

Turėdami bendrą paskirtį, akumuliatoriai skiriasi ne tik forma, bet ir chemine reakcija, kurios atsiradimas užtikrina elektros srovės atsiradimą viduje.

Baterijos forma

Mes visi esame įpratę prie „piršto“ (žymima AA) ir „mažojo pirštelio“ (žymima AAA). Jie gaminami cilindro pavidalu ir naudojami daugumoje elektroninės įrangos.

Baterijos, pažymėtos C ir D, pateiktos „statinės“ pavidalu, yra šiek tiek didesnės nei pirmosios, todėl jos turi didesnę galią. Paprastai jie naudojami žibintuvėse, nešiojamuose magnetofonuose ir kitų tipų įrenginiuose.

Stačiakampės „karūnos“ baterijos yra ne mažiau paplitusios.

Mažų diskų (CR) baterijos dažniausiai naudojamos miniatiūriniuose įrenginiuose, tokiuose kaip laikrodžiai, žaislai ir kt.

Cilindro formos baterijos turi 1,6 volto įtampą. „Krona“ yra galingesnė ir gamina 9 voltus.

Cheminė reakcija

Mažiausiai galingi yra druskos baterijos. Jų tinkamumo laikas yra trumpas, ne daugiau kaip treji metai.

Galingesni elementai yra šarminiai. Esame pripratę prie jų importuoto pavadinimo – „šarminis“. Jie gali būti laikomi iki penkerių metų.

Galingiausios iš visų yra ličio baterijos. Jie veikia iki septynerių metų.

Kaip nustatyti, kurias baterijas galima įkrauti

Pakartotinai galima įkrauti tik specialiu ženklu pažymėtas įkraunamas baterijas. Jokių kitų baterijų, nesvarbu, kokio tipo jie būtų, įkrauti negalima.

Jei nepaisysite saugos taisyklių, gali nutikti:

• jei pasiseks, nieko neatsitiks;
• baterija gali užvirti ir sugesti;
• jis gali perkaisti, o tai gali sukelti gaisrą arba sprogimą;
• gali trumpinti elektros laidus.

Atsižvelgiant į naudojamas medžiagas, baterijos skirstomos į tipus:

• nikelio metalo hidridas;
• nikelis-kadmis;
• nikelio-cinko;
• ličio jonų;
• ličio polimeras.

Dėmesio! Nikelio-kadmio baterijos turi galimybę įsiminti įkrovos dydį, todėl pirmiausia rekomenduojama jas iškrauti iki nulio, o vėliau įkrauti iki šimto procentų. Nikelio-metalo hidridas taip pat turi tokį poveikį, tačiau jis jiems yra minimalus.

Baterijos dydžiu nesiskiria nuo kitų baterijų. Todėl juos sunku atskirti nuo įprastų. Vienintelis dalykas, kurio tarp jų nėra, yra sagos elementų baterijos, išskyrus mažą seriją, skirtą naudoti klausos aparatuose.

Kodėl negalite įkrauti įprastos baterijos?

Visų rūšių mygtukų tipo baterijų negalima įkrauti, o kitų geriau nebandyti įkrauti. Jei ant akumuliatoriaus matote užrašą šarminis, net neturėtumėte bandyti jo įkrauti.

„Naudoti ir išmesti“ skirtų baterijų konstrukcija ir veikimo principas skiriasi nuo įkraunamų baterijų. Elektrolitas aprūpina elektrodus jonais. Ir palaipsniui jų skaičius vis mažėja. Todėl baterija išsikrovusi.

Jei įkrausite įprastą bateriją, efekto nebus. Vėl neveiks. Pavyzdžiui, įprastos mangano-cinko baterijos turi elektrodą, pagamintą iš cinko. Veikimo metu jis palaipsniui ištirpsta.

Įkraunamos baterijos įkrovimo metu gali grąžinti savo elektrolito ir elektrodų vertę į pradinę būseną.Įkroviklyje ir akumuliatoriuje elektrolito viduje atsiranda deguonies ir vandenilio jonai. Ir prasideda redukcijos procesas, vandenilis veikia kaip katalizatorius ir katodą paverčia švinu, o deguonis savo ruožtu formuoja švino dioksidą iš anodo.

Kaip tinkamai įkrauti akumuliatorių

Netgi norint įkrauti akumuliatorių, reikia laikytis tam tikrų saugos priemonių:

1. Prieš įkraudami akumuliatorių, turite atidžiai perskaityti, ką gamintojas rekomenduoja prie įrenginio pridedamose instrukcijose.
2. Šiuolaikinės pramonės gaminamos įkraunamos baterijos neturi galimybės įsiminti įkrovimo lygio, todėl nereikia jų visiškai iškrauti norint vėliau įkrauti. Vienintelė išimtis yra nikelio-kadmio baterijos.
3. Įkroviklį reikia naudoti tam tikroje temperatūroje; jei ji ne aukštesnė kaip penki laipsniai ir ne žemesnė kaip penkiasdešimt, geriau nuo to susilaikyti.
4. Įkroviklis turi atitikti baterijas. Jiems svarbu ne įkrovimo greitis, o kokybė. Ir kuo lėčiau kraunasi, tuo geriau.
5. Nekraukite baterijų ilgiau nei dvidešimt keturias valandas. Jei per tą laiką įkrovimas nebuvo papildytas, jums nebereikia bandyti.

Įkrovimo metu akumuliatorius labai įkaista, todėl nebijokite – tai normalus reiškinys. Tačiau tuo pačiu metu akumuliatoriaus paviršius neturėtų būti karštas. Jei tokie pojūčiai kyla juos palietus, nustokite krauti.